Per pievas iki Paryžiaus: rašytojas Valdas Papievis

Teksto autorė: Kamilė Laučytė

Ar miestai mus pasirenka, ar mes pasirenkame miestus? („Vienos vasaros emigrantai“)

Nepriklausomybės pradžioje (1992 m.) lietuviškuoju Prustu vadinamą rašytoją Valdą Papievį (g. 1962 m. Anykščiuose) pasirinko Paryžius ir vis dar nepaleidžia: „bijojau juo nusivilti, nes būčiau nusivylęs visu pasauliu. Jeigu jau Paryžiuje aš nerandu Paryžiaus, tai jokio kito pasaulyje nėra miesto, kuris mane trauktų.“ Prancūzijos sostinė tapo namais jau pirmą kartą apsilankius – jautėsi jau ten buvęs, it žinotų, kas yra už kampo pirmą kartą įžengtame kvartale.

Prancūzijoje Papievis sutiko įvairius šviesuolius – nors daugumos nebėra, jie kaip vandens raibuliai „tęsiasi“, nes turtino mintimis apie buitį ir būtį. Vienas iš jų yra dailininkas Pranas Gailius, kurio darbai puošia keturias rašytojo knygas: „Vienos vasaros emigrantai“, „Eiti“, „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ ir „Brydė“. Keli kiti – grafikas Žibuntas Mikšys; tapytojo Vytauto Kasiulio žmona Bronė; skulptorius Antanas Mončys ir jo sūnus Žanas Kristupas; lenkų rašytojo Witoldo Gombrowicz‘iaus žmona Rita. Taip pat didelę įtaką rašytojui turėjo visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja Ugnė Karvelis, per kurią likimas netiesiogiai suvedė su nuo mokyklos laikų mylimu argentiniečių rašytoju Julio Cortázar‘u. Kartą Karvelis pasikvietė Papievį į svečius Provanso viloje, kurioje anksčiau gyvendavo su Cortázar‘u: „prisimenu tą dieną, kai ten nuvažiavau ir Ugnė man rodė jo darbo kabinetą, jo rašomąją mašinėlę, jo piešinius. Ji pasakė, kad trumpam išvažiuoja, ir pasiūlė man pasivaikščioti, apsidairyti. Lipdamas laiptais, užsisvajojęs ir negalėdamas visu tuo patikėti, nusiverčiau nuo antro aukšto į šezlongų krūvą.“

Net ir gyvendamas užsienyje, rašytojo kasdienybė persmelkta tėvynės. Jis moko įsimylėjusius lietuvaites prancūzus mylimųjų kalbos. Taip pat Papievis yra LRT radijo korespondentas. Apskritai savo kūryboje jis yra linkęs aprašyti vidinius įvykius, o radijuj tenka išorinius, tad darbas disciplinuoja nutikimus išgyventi objektyviai ir įdomiai juos perteikti.

Didesni ar mažesni, prašmatnūs ar menkesni, visi jie vienodi, tie oro uostai. Niekieno zonos. („Odilė, arba Oro uostų vienatvė“)

Žavios tarpinės būsenos, kuomet (n)esi čia ir (n)esi ten. Kai rytas pradeda aušti, bet diena dar neprasidėjusi. Kai pradeda temti, bet dar ne vakaras. Lietuvis, gyvenantis Prancūzijoje ir nežadantis iki galo suprancūzėti. Kinta emigranto sąvoka ir Papieviui kyla noras, kad lietuviai visame pasaulyje kurtų Dvasinę Lietuvos Kunigaikštystę. Jis teigia, kad nors rašąs apie Paryžių, Provansą, jis rašo ir apie Lietuvą, nes mes visi jaučiame tą patį savo gelmėse: sielvartą, džiaugsmą, nerimą, skiriasi tik registrai: „visos pagrindinės tiesos paprastos iki banalumo, tik reikia surasti žodžius, formą, kaip tai naujai pasakyti“. Paskutinėse knygose jam norėdavosi prisiminti Lietuvą, įterpti lietuviškų metaforų, reminiscencijų, bet to tyčia vengė, nes vos įterpęs lietuvišką detalę, jam bus priskirta vargšo emigranto dalia, neva išvažiavęs į Paryžių jaučiasi vienišas, svetimas, nepritapęs. „Visi mes esame emigrantai, nežinia nei kodėl, nei iš kur čia atblokšti ir kada nors ateis tas laikas, kai mus kažkas pasiims, mūsų čia nebebus. Tai man rūpi kalbėti apie egzistencines šio mūsų gyvenimo, vienintelio ir nepakartojimo, būsenas.“

Jie sako: ištisas dienas nesirodo, o tu pridedi: po tolimus, tik jai vienai pažįstamus pasaulius klajoja. („Eiti“)

2016 m. Valdas Papievis buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką. Pats rašymas – egzistencinė būsena, be kurios jaučiasi negyvenąs iki galo. Papieviui svarbu pirmasis sakinys, pastraipa, kalbos ritmas, todėl kartais pasirodo, kad pati lietuvių kalba kuria. Jo kūryboje būdingi ilgi sakiniai, tarinys dažnai nukeliamas į galą, lėtas veiksmo tempas, labiau susitelktas į vidinį pasaulį: „Man nepatinka bėgti, man labiau patinka eiti.“

Kartais sakoma, jog tam, kad gyvenimas būtų prasmingas, turi kentėti. Bet rašytojui gyvenimo prasmė – nebūtinai tik kančia ir darbas. Tinginystės palaima: sustoti, įsiklausyti, įsižiūrėti. Didžiausi dalykai atsitinka tuomet, kai nieko nevyksta. Tada atsiskleidžia aukštosios gyvenimo akimirkos, grožis. Todėl įkvėpimo šaltinis gali būti bet kokia smulkmena. Romanui „Ruduo provincijoje“ tai buvo motinos ištarti žodžiai „diena kaip maiše“, o „Vienos vasaros emigrantams“ – atsitiktinai nuo grindinio pakeltas permirkęs Paryžiaus planas. Rašydamas romaną „Eiti“, kuris 2010 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto buvo paskelbtas kūrybiškiausia metų knyga, Papievį įkvėpė režisieriaus Wong Kar-Wai filmo „In the Mood for Love“ muzikinis takelis. „Odilę, arba Oro uostų vienatvę“ paskatino rašyti lagamino ratelių dardėjimo garsas oro uostuose bei tai, kad grįžęs iš kelionės gavo žinią apie devyniasdešimtmetės Odilės, pas kurią nuomojosi butą šalia Sorbonos, mirtį. Papievis eidavo kurti į Cluny (Viduramžių meno) muziejaus sodelį – jam reikėjo matyti praeinančius žmones, išlaikyti tikrovės pojūtį. O tik perskaitęs kritiką apie šį romaną, sužinojo, jog tai kūrinys apie orią senatvę. Apie ją rašytojas visai negalvojo, o mąstė apie žmogaus santykį su laiku. „Kai kas sako, kad mano kūryboje per daug vienatvės, skausmo, kančios. Aš jiems atsakyčiau: pagrindinė mano tema – džiaugtis gyvenimu, vieninteliu ir nepakartojamu. Štai dabar žvelgiu į kaštonus, tvieskiamus saulės. Jų lapai šviežiai žali, o žiedai jau nužydėję. Jeigu mokėčiau kalbėdamas apsakyti tai, ką dabar jaučiu, nerašyčiau.“

Visas šitas gražumas prieš pabaigą. („Eiti“)

Šiek tiek svajotojas, šiek tiek poetas. Nebūtinai vienišius, kas nėra tas pats kaip vienatvė, kuri yra esminė būties kategorija, nuo kurios nepabėgsi. Toks yra Papievio darbų skaitytojas. Tarp Lietuvos ir Prancūzijos, apsvaigęs gyvenimu ir kūryba – rašytojas Valdas Papievis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website at WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close