Proulx: „Kuprotas kalnas“

Knygos rekomendacijos autorė: Austėja Marcinkevičiūtė

„Kuproto kalno“ istorija plėtojasi JAV valstijoje Vajominge, galinčiame pasigirti turtinga augmenija ir ypač kalnuotu paviršiumi. Kuprotas kalnas yra visiškai priešingas valstijos lygumoms, o šios priešybės subtiliai atsiskleidžia paralelėje tarp aistringo, emocionalaus Džeko ir pasyvaus Enio, vyro ir moters, pasipriešinimo ir susitaikymo, galiausiai tarp gyvasties, energijos ir mirties. Vajomingo lygumos šioje knygoje atstovauja kančią ir beprasmybę. Būtent tokios laukinės gamtos apsuptyje, ant Kuproto kalno, du jauni kaubojai nusamdomi prižiūrėti avis, tačiau niekas negalėjo tikėtis, kad ten jie drauge išgyvens geriausias savo vasaros dienas.   

Tragiškai pasibaigusi meilės istorija, trukusi kiek daugiau nei dvidešimt metų, atskleidžia, kokia magiška ir žmogui neįmenama yra abipusė trauka, tačiau tuo pačiu be galo žavinti savo unikalumu ir trapumu. Bandydami pritapti prie visuomenės socialinių normų jauni vyrai sukuria šeimas, tačiau laimingi nesijaučia. Jie kenčia, o negebėjimas pasipriešinti visuomenės primestiems standartams, išskiriantiems juos vieną nuo kito, Džeką ir Enį priverčia susivokti, kad jų tarpusavio ryšys yra gražiausia ir brangiausia jų gyvenime.    

Annie Proulx lyg siūlo į dviejų vyrų meilę žvelgti paraleliai su gamta, kaip į natūralią ir neracionalizuojamą protu jėgą. Kontrastinga Vajomingo gamta yra kaip įvairi žmogaus prigimtis ir nenuspėjamas, kintantis žmogaus likimas.    

Tema, kuri plačiai plėtojama apysakoje, suponuoja svarbų klausimą, koks yra šių laikų vyriškumo standartas. Kaubojai laikomi Vakarų vyriškumo simboliais, jie vaizduojami kaip fiziškai stiprūs, ištvermingi, drąsūs, nepriklausomi ir pasitikintys savimi vyrai. Liepsnojantis karštis kalnuotose papėdėse ir sunkus fizinis darbas ganant galvijus tik dar labiau sustiprina tokį įvaizdį. Vis dėlto knygos autorė siekia paneigti nusistovėjusius vyriškumo standartus ir subtiliai skatina skaitytoją į visą tai pažvelgti iš kiek kitos perspektyvos.   

Kūrinyje išryškėja veikėjų pažeidžiamumas, baimė būti socialiai atstumtam. Ši tema kvestionuoja mintį, ar tikrai vien tik fizinė jėga ir drąsa sukuria tai, ką galima pavadinti vyriškumu. Annie Proulx siūlo pagarbiai žvelgti į kiekvieno žmogaus prigimtinį gebėjimą jausti, išgyventi liūdesį, prisirišimą, meilę kitam žmogui ir nepamiršti, kad pirmiausia gebėjimas mylėti daro žmogų unikalų ir kilnų, tad, be abejonės, tai negali būti atsieta nuo vyriškumo. Galiausiai kaubojaus (taip pat tai yra ir seksualaus vyro įvaizdis) paveikslą pasirinkusi knygos autorė kritikuoja ir tuometinius vyriškumo standartus Amerikoje, nes kaubojus, kuris ir yra neva tikrasis amerikietis, jokiu būdu negalėtų būti homoseksualus asmuo.    

Apysakoje keliama socialinės atskirties problema bei asmeninės laimės siekis gerai atsispindi ir kūrinio pavadinime. Kuproto žmogaus įvaizdis, kupra kaip visuomenės pastebimos negalios ženklas pasirodė dar romantizmo laikų literatūroje, taip keliant klausimą, ar fiziškai matomas trūkumas implikuoja ir tokių žmonių atskirtį visuomenės atžvilgiu. Ar iš pirmo žvilgsnio nepritinkantis visuomenės akiai išoriškumas jau savaime implikuoja tokių žmonių vidinio pasaulio skurdumą? A. Proulx lyg kelia klausimą – kokią teisę turi žmogus spręsti apie kitą žmogų žvelgdamas tik į jo išorinį pasaulį. Ar nebus taip, kad kai kurie žmonės kaip gamta – ne viskas paklūsta sukultūrinimui, tačiau ar tai, kas nepaklūsta sukultūrinimui, turi būti atmesta?  

Pulitzerio premijos laureatė, žinoma amerikiečių rašytoja ir žurnalistė Edna Ann Proulx (Annie Proulx) grožinę literatūrą kurti pradėjo sulaukusi daugiau nei penkiasdešimties metų. Būdama penkiasdešimt trejų ji išleido pirmąjį apsakymų rinkinį „Širdies dainos ir kitos istorijos“ (Heart Songs and Other Stories). Rašytoja toliau tęsė savo kūrybą, tad po penkerių metų ji tapo pirmąja moterimi, laimėjusia PEN / Faulkner apdovanojimą, skiriamą Amerikos piliečiams už geriausią metų grožinę literatūrą. Sulaukusi šešiasdešimt dvejų metų Annie Proulx parašė bene žymiausią savo kūrinį – apysaką „Kuprotas kalnas“ (angl. Brokeback Mountain, 1997), kurį, tarp gausybės teigiamų kritikų įvertinimų, gerai žinoma airių literatūros kritikė Eileen Battersby įvardijo kaip „geriausią Proulx kūrinį ir nuostabiausią perlą Amerikos literatūros lobyne“.   

2005 m. „Kuprotą kalną“ ekranizavo vienas ryškiausių tų laikų režisierių, išskirtinio braižo taivaniečių kino kūrėjas Ang Lee, 2000 m. gavęs „Oskarą“ už savo filmą „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ ir tapęs reikšmingiausiu Taivano menininku. Filmas „Kuprotas kalnas“ pelnė begalės įvairiausių apdovanojimų ir net tris „Oskaro“ statulėles. Ang Lee buvo pripažintas geriausiu metų režisieriumi ir tapo pirmuoju Azijos kūrėju istorijoje, gavusiu tokį apdovanojimą, Larry McMurtry ir Diana Ossana gavo „Oskarą“ už geriausią adaptuotą scenarijų, o argentiniečių kompozitorius Gustavo Santaolalla – už geriausią muziką kino filmui 2005 m. Filmas buvo nominuotas dar penkiems „Oskarams“, tarp kurių – už geriausią aktorių pagrindiniame vaidmenyje (Heath Ledger), du už geriausią aktorių (Jake Gyllenhaal) ir aktorę (Michelle Williams) antraplaniuose vaidmenyse, už geriausią kinematografiją ir geriausią metų filmą. 2010 m. „Nepriklausoma kino ir televizijos sąjunga“ (Independent Film & Television Alliance) išrinko filmą kaip vieną iš 30 reikšmingiausių nepriklausomų filmų per pastaruosius trisdešimt metų.  

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website at WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close