Toni Morrison

Teksto autorė – Emilija Blockutė

Toni Morrison – vienas žinomiausių Amerikos literatūros balsų, Nobelio premijos laureatė, vienuolikos romanų autorė. Vakaruose rašytojos kūrinių puslapiai prieš rasizmą nukreiptų judėjimų suaktyvėjimo kontekste rodosi vis dažniau verčiami, bandant globaliai suprasti mūsų gyvenamą tikrovę. Lietuvių kalba išleistos dvi Toni Morrison knygos: 2009 m. pasirodė „Sula“, o pasaulinės literatūros šedevru laikoma „Mylima“ knygynų lentynas pasiekė dar prieš dvidešimt metų.

Rašytojos mama Ramah Willis vaikystėje, tėvų ūkiui įklimpus į skolas, kartu su šeima buvo priversta palikti Alabamą. Po šiek tiek daugiau nei dešimtmečio iš Džordžijos, dar būdamas paauglys, išvydęs smurto prieš afroamerikiečius išpuolius, išvyko ir Toni Morrison tėtis George’as Wofford’as. Ištrūkę iš Pietų valstijų, kur veikė Jim’o Crow įstatymai, įtvirtinę rasinę segregaciją[i], jie – Ramah šeima ir George’as – persikraustė į Amerikos Šiaurę – Ohajo valstiją, Loreino miestą, kur 1931 m. jiems gimė Toni Morrison (tikr. Chloe Ardelia Wofford).

Reflektuodama, kaip ji tapo rašytoja, Toni Morrison pabrėžia, jog visų pirma ji – skaitytoja, o meilė skaitymui užgimė nuo klausymosi. Kai pasaulyje tvyrojo slogi Didžiosios depresijos[ii] padarinių sukelta nuotaika ir laiko srovė nešė visus Antrojo pasaulinio karo link, rašytoja kartu su broliais ir seserimi augo apsupti afroamerikietiško folkloro – iš lūpų į lūpas perduodamų dainų ir pasakojimų, vaizduotės ribas plėtė mamos mistifikuoti prisiminimai apie Alabamą. Žodžio galios suvokimą sustiprino senelio, perskaičiusio Biblija, kai vis dar galiojo juodaodžių raštingumą draudę įstatymai, istorija.

Pati rašytoja, augdama Šiaurėje, su į ją tiesiogiai nukreiptu rasizmu vaikystėje nesusidūrė: „Kai buvau pirmoje klasėje, niekas nemanė, kad esu nepilnavertė. Aš buvau vienintelė juodaodė klasėje ir vienintelis vaikas, kuris gebėjo skaityti“, – kalbėjo Toni Morrison Amerikos dienraščiui „New York Times“. Nuo trejų metų užsimezgusi meilė skaitymui niekur nedingo: mokyklos suole Toni Morrison pradėjo mokytis lotynų kalbos ir skaityti Europos literatūros klasikos kūrinius, jos mėgstamais autoriais tapo Jane Austen, Gustave’as Flaubert’as ir Lev’as Tolstoy’us.

1949 m. išvyko į Vašingtono miestą, kur įstojo į Howard universitetą, anglų kalbos studijas, vėliau mokslus tęsė Cornell universitete, esančiame Itakoje, Niujorko valstijoje, rašytojos magistro baigiamasis darbas – Virginia’os Woolf ir William’o Faulkner’io sukurtų pasaulių analizė. 1955 m. pradėjo dėstyti: dvejus metus Texas Southern universitete, vėliau sugrįžo į savo alma mater – Howard universitetą, kur sutiko Harold’ą Morrison’ą – dėstytoją, architektą iš Jamaikos. Pora susituokė 1958 m., o po trejų metų susilaukė pirmagimio Harold’o Ford’o. Po sūnaus gimimo Toni Morrison nusprendė prisijungti prie universitete esančio rašytojų klubo ir pati pradėjo kurti. Praėjus šešeriems santuokos metams, rašytojai besilaukiant antrojo sūnaus Slade’o, pora išsiskyrė.

1965 m. Toni Morrison kartu su vaikais persikraustė į Niujorką, kur pradėjo dirbti redaktore, po dvejų metų darbo tapo vyriausia grožinės literatūros skyriaus redaktore leidykloje „Random House“, Morrison – pirmoji afroamerikietė užėmusi šias pareigas. Dokumentikoje „Toni Morrison: The Pieces I am“ (rež. Timothy Greenfield – Sanders, 2019)  rašytoja atskleidžia: „Laviravimas baltųjų vyrų pasaulyje nebuvo grėsmingas. Tai net nebuvo įdomu. Aš buvau įdomesnė nei jie. Aš žinojau daugiau nei jie. Ir aš nebijojau to parodyti“.

Toni Morrison, viena augindama du mažus vaikus, leidykloje publikuojamų knygų diapazoną sėkmingai išplėtė afrikiečių ir afroamerikiečių literatūriniais kūriniais, taip pat prisidėjo prie boksininko Muhammad’o Ali bei politinės aktyvistės Angela’os Davis autobiografijų rašymo. Tačiau bene svarbiausiu leidiniu tapo pačios Toni Morrison sudaryta, aštunto dešimtmečio pirmoje pusėje išleista „The Black Book“ – nuotraukų, laiškų, meno kūrinių bei dokumentų rinkinys, atskleidžiantis afroamerikiečių istoriją.

1970 m., rašytojai būnant trisdešimt devynerių, publikuota pirmoji knyga – „The Bluest Eye“. Knygos pagrindinė veikėja – vienuolikmetė afroamerikietė Pecola, kuri melsdamasi prašo mėlynų akių. Pasak autorės, afroamerikiečiai vaikai literatūroje arba teatre buvo vaizduojami kaip pajuokos objektas, tad ji siekė įvairiapusiškai atskleisti juodaodžių vaikų išgyvenimus. Penkerius metus rašyta knyga nesusilaukė sėkmės  – ji buvo atmesta ir pačios afroamerikiečių bendruomenės dėl savo kontroversiškumo. Rašytojos sesuo pasisakė, jog tokią knygą savo vaikams leistų skaityti tik tada, kai jie būtų aštuoniolikmečiai. Už knygą Toni Morrison gavo trijų tūkstančių dolerių atlygį, kurį išleido savo tėvus ir vaikus nusiveždama į Arubą.

Nepaisant to, kad debiutas nesusilaukė šlovės Toni Morrison toliau rašė apie afroamerikiečių patirtis JAV. Po trejų metų išleista antroji knyga „Sula“ pasakojo apie nuo vaikystės esančių kartu dviejų afroamerikiečių moterų draugystę. Kūrinys buvo nominuotas Nacionalinei knygos premijai, bet susilaukė ir kritikos: recenzentas „New York Times“ publikuotame straipsnyje teigė, kad rašytoja turi talentą ir vieną dieną jo neapribos rašydama tik apie juodaodžius žmones. Toni Morrison manė priešingai ir nematė, kad tai būtų ribos.

1977 m. išleista knyga „Song of Solomon“, o 1981 m. – „Tar Baby“.

1987 m. publikuotas garsiausias Toni Morrison kūrinys – „Mylima“ („Beloved“). Knyga atskleidžia pabėgusios vergės istoriją: ji nužudo savo dvimetę dukrą, kad ši nepakliūtų į vergiją. Nužudytosios dvasia sugrįžta ir vaidenasi savajai šeimai. Romaną Toni Morrison parašė remdamasi tikra vergės Margaret Garnes istorija. 1988 m. už šią knygą rašytojai įteikta prestižinė Pulitzerio premija.

1983 m. Toni Morrison paliko darbą leidykloje, kad galėtų skirti daugiau laiko rašymui ir vėl pradėjo dėstyti. Nuo 1989 m., septyniolika metų dirbo Prinstono universitete, kur dėstė kūrybinį rašymą ir afroamerikiečių studijas. Taip pat sukūrė ir išvystė „Princeton Atelier“ programą, leidusią studentams išbandyti savo kūrybinius gebėjimus kartu su įvairių sričių menininkais.

Praėjus penkeriems metams nuo „Mylimos“ išleidimo, pasirodė romanas „Jazz“, kurio kalba imituoja džiazo ritmus. Šis kūrinys, dažnai laikomas „Mylimos“ tęsiniu, skaitytoja nukelia į XX a. trečią dešimtmetį, kai vidurinio amžiaus pardavėjas nužudo paauglę meilužę.

1993 m. Toni Morrison, „kuri romanuose, pasižyminčiuose vizionieriška galia ir poetine reikšme, suteikia gyvybę esminiam Amerikos realybės aspektui“, paskirta Nobelio literatūros premija. Ji tapo pirmąja afroamerikiete, gavusią šį apdovanojimą. Rašytoja prisimena, jog tą akimirką, kai jai buvo įteikta premija, ji pirmą kartą gyvenime pasijautė esanti amerikiete. Tradicinėje Nobelio premijos paskaitoje Toni Morrison, pasitelkdama alegorinį pasakojimą apie paukštį ir išmintingą afroamerikietę senutę, akcentavo pasakojimo kūrimo svarbą ir kalbą kaip gyvenimo matą.

Po Nobelio literatūros premijos, 1997 m., rašytoja išleido knygą „Paradise“, plėtojančią patriarchalinės bendruomenės ir moterų tarpusavio santykių temą. Tai paskutinė „Mylimos“ trilogijos dalis, užbaigianti Toni Morrison pasakotą afroamerikiečių istorijos ciklą.

Nuo 2003 m. publikuoti keturi rašytojos romanai: „Love“, „A Mercy“, „Home“ ir „God Help the Child“.

Toni Morrison taip pat yra parašiusi pjesių, literatūros kritikos bei knygų vaikams, kurias kūrė su sūnumi Slade.

Rašytoja mirė 2019 m., rugpjūčio penktą dieną.

Toni Morrison kūriniai – tai erdvė, kur persipina istorinė realybė ir mistika. Sodri romanų kalba neša stiprų emocinį krūvį, tačiau apeliuoja ne tik į skaitytojo jausmus, bet ir gebėjimą (ap)mąstyti. Belieka tikėtis, kad dabarties įvykių kontekste Lietuvos leidėjai, o tuo pačiu ir skaitytojai, iš naujo atras kaip niekad svarbius rašytojos darbus.


[i] Jim Crow įstatymai – JAV Pietuose 1877 m. priimti ir tik XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinti įstatymai, įteisinę atskirtį tarp juodaodžių ir baltaodžių viešose vietose: mokyklose, maitinimo įstaigose, viešajame transporte ir t.t., rasinė diskriminacija buvo vienas iš faktorių, lėmusių afroamerikiečių migraciją iš Pietinių valstijų į šalies Šiaurę ir Vakarus.

[ii] Didžioji depresija – 1929 m. kilusi pasaulinė ekonominė krizė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website at WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close