Kundera: „Nežinomybė“

Knygos rekomendacijos autorė: Kamilė Laučytė

1968-ieji metai. Prahos pavasaris. Rašytojas Milan Kundera (g. 1929 m.) – pasipriešinimo dalyvis, norintis reformuoti Čekoslovakijos komunizmą. Visgi pasekmės – kitokios. Kundera nebegali dėstyti universitete, leisti savo knygų. Būdamas 46 metų jis palieka tėvynę ir išvyksta į Prancūziją. Egzilės ir emigracijos temos ne kartą reflektuojamos jo kūryboje, kuri iki 1993 metų kurta čekiškai, vėliau – prancūzų kalba. „Etimologijos požiūriu nostalgiją galima aiškinti taip: nežinomybės sukelta kančia. Tu esi toli, ir aš nežinau, kaip tau sekasi. Mano šalis yra toli, ir aš nežinau, kas ten dedasi,“: 2003 m. išleidžiamas romanas Nežinomybė.

Emigracija, atmintis, susvetimėjimas ir namų ieškojimas. Romane aptinkamos dvi emigrantų istorijos. Irena turėtų patirti Didįjį sugrįžimą, kaip kad Ulisas – po 20 metų ji grįžta gyventi į Čekiją iš Prancūzijos. Vis dėlto draugės – abejingos pasakojimams apie gyvenimą išeivijoje, vietoj siūlomo vyno patriotiškai maukia alų. Tėvynė – kitokia nei prisiminimuose: dėl pasikeitusios santvarkos tautiečiai „pamiršta“ dešimtmečius kaltą rusų kalbą ir staigiai prisiderina prie Vakarų, ant marškinėlių pradeda spausdinti „Kafka was born in Prague“. Žozefas iš Danijos grįžta į Čekiją tik kelioms dienoms. Tarp artimųjų jaučiasi svetimas: „jis jiems daugiau neegzistavo“. Pas brolį jis randa savo daiktus, pasisavintus prieš valdžiai juos konfiskuojant. Taigi, Žozefui namus teatstoja žmona Danijoje, tiesa, jau mirusi. Regis, emigrantai, išgyvenantys panašius dalykus, turėtų rasti prieglobstį vienas kito artumoje…

Jų patirtys – netapačios, kažkuo panašios ir kažkuo skiriasi, kaip ir romano pasakojimas bei prisiminimai, užplūstantys skaitytoją, dėl kurių jis nelieka abejingas. Vietas apie komunistinę santvarką Čekoslovakijoje atliepia žinios iš istorijos pamokų ar artimųjų lūpų. Aprašoma emigranto pozicija visuomenėje sukelia minčių apie pažįstamų ar paties skaitytojo gyvenimą, ilgesnį ar trumpesnį, užsienyje. Romane nerandamas joks atsakymas į emigracijos problematiką, tačiau atsispindi, kokia įvairialypė yra nežinomybė – nuo nostalgijos iki abejingumo. Gal tai irgi yra savotiškas atsakymas?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website at WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close