Oksanen: „Valymas“

Knygos rekomendacijos autorius: Vincentas Klipčius

Tokių knygų yra reta. Ir taip sakydamas turiu galvoje ne temą, bet temą ir būdą kalbėti drauge.

Estijos nepriklausomybės dieną, vasario 24 d. dažnai savo Facebook paskyroje rekomenduoju šią knygą. Ją laikau vienu iš įspūdingiausių šios šalies kūrinių.

Ilgai delsiau skaityti šitą kūrinį. Tik pasirodęs jis sukėlė visišką anšlagą tarp intelektualių ir mąstančių žmonių, tačiau skaityti apie tarybinius metus aš vengiu. Vengiu vien dėl to, kad mano tėvai ir panašios kartos žmonės apie tą tamsią istorijos dėmę gali kalbėti itin spalvingai ir neretai pasitelkdami sruogišką ironiją papasakoti, kaip nieko neturėdami sugebėjo būti laimingi. Smarkiai klydau.

Romanas kalba apie dalykus, kurie mano kartos žmogui galėtų būti labai atstumiantys – Tarybų Estiją ir prostituciją Rusijoje, kai Sovietų Sąjunga buvo neseniai griuvusi. Visgi, ne tai yra romano ašis ir kūrinio dramatiškumas. Tai nėra politinis romanas. Ir jis nėra socialinis romanas. „Valymas“ yra meilės istorija. Tik tokios meilės, kurios niekas turbūt nesitikėtų. Skaitant net neatrodo, jog ten meilė. Romanas panardina į keistą pasaulį, bet iš jo sunku ištrūkti, nes tokios patirties gyvenime dar neteko turėti. Būtų naivu tikėtis, kad estai, – tauta, kuri savo mentalitetu itin skiriasi nuo mūsų tautos, tuos pačius dalykus išgyveno taip pat. Jie neišgyveno taip pat, nes ir negyveno taip pat. Nejautė taip pat ir nepriėmė aplinkos taip pat. Romanas yra žmonių emocijų dėlionė. Tik iš žmonių santykių, jų žvilgsnių ir kasdieniško judesio sukelto dvelksmo sujudinus orą. Istorinis ir socialinis kontekstas įsimaišo labai švelniai, nespėjęs suerzinti ir nespėjęs nusibosti. Bet suspėjęs stipriai sukrėsti. Romanas smulkmeniškas, greitėjantis, sustojantis kažkur ties žmogaus veidu ar pokalbiu, ir vėl įgreitėjantis. Šiek tiek su tautiniais motyvais. Skaičiau kūrinį prieš penkerius metus, atsimenu lyg tai būtų vakar. Skaitydamas dažnai įsivaizduodavau tą estų mėlyną, juodą ir baltą. Po knygos ir ta vėliava, ir žmonės pasidaro aiškesni.

„Valymas“ yra ne tik siužeto, bet ir stiliaus šedevras. Sunku patikėti, kad tokias knygas surandi, o suradęs jas labai ilgai saugai.

Ir ta meilė, vaizduojama romane, kuri gali pasirodyti ne kaip meilė, bet daugiau apsėdimas, tėra, mano manymu, tik metaforiškai pavaizduota beviltiška pastanga, kai gyvendamas tarybiniu laiku bandai išsaugoti tai, ką savo gyvenime pasiekei gražiausio ir sau brangiausio. Kai bandai tą padaryti gyvendamas laiku, kai tai, kas ir taip yra trapu ir taip neaišku, – kito žmogaus jausmai tau – tampa dar neaiškesniu dėl sunkiai galimos apčiuopti ideologinio režimo pamėklės, tau nežinomu būdu gebančios užverbuoti ir paversti svetimu tai, ką laikei artimiausiu, jei tam žmogui suteiksi laisvę išlįsti į pasaulį.


Jeigu kas užduotų klausimą, ar galima parašyti kokybišką ir autentišką kūrinį apie tarybinius metus žmogui, kuris negyveno tuo laiku, man norėtųsi atsakui užduoti tokį klausimą: „Ar galima parašyti kokybišką ir autentišką kūrinį apie prekybą moterimis nebūnant prostitute?“. Tai talento ir ambicijos dalykas. Tai būtų tokio paties lygio klausimas, kaip klausimas, ar galima kovoti už gyvūnų teises nebūnant gyvūnu? ar įmanoma ginti homoseksualų teises pačiam nebūnant gėjumi ar lesbiete? Ko gero, taip. Romanas „Valymas“ buvo apdovanotas įvairiomis prestižinėmis premijomis, pagal jį sukurta opera ir pastatytas filmas. Autorė apdovanota skandinavų Nobeliu vadinama Šiaurės šalių tarybos literatūrine premija.

Pagal šį kūrinį Kauno dramos teatre sukurtas spektaklis („Apsivalymas“, rež. J. Jurašas).

Kaip palyginimą paraleliai tam, kas yra geras kūrinys, galima pasitelkti neseniai latvių rašytojos Noros Ikstenos pasirodžiusį romaną „Motinos pienas“ – paviršutinišką, sentimentalų tekstą, kur autorei akivaizdžiai nepavyko pakilti virš savo asmeninių nuoskaudų ir nusivylimų. Nesakau, kad tokie kūriniai blogai. Bet ne tada, kai kalbame apie tai, kas yra aukščiausio lygio literatūra. Čia visgi norisi sukrėtimo, o ne sentimentalios ašaros nuobraukio.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website at WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close