Pelevin: „Čiapajevas ir Pustota“

Knygos rekomendacijos autorė: Eglė Eidėnaitė.

„ <…> žmogus kažkuo panašus į traukinį. Jis lygiai taip pat pasmerktas amžinai tempti iš praeities tamsių, baisių, nežinia iš ko paveldėtų vagonų grandinę. O beprasmį šios atsitiktinės vilčių, nuomonių ir baimių sankabos dundesį jis vadina savuoju gyvenimu. Ir nėra jokio būdo išvengti šio likimo”. (p. 89)

Žlugus Sovietų Sąjungai, rusų literatūroje išryškėjo siekis permąstyti XX a. sovietmečio istorijos įvykius, jaunieji tūkstantmečio kartos kūrėjai totalitarinio režimo paliktą juodosios dėmės pėdsaką pasitelkė kaip nenuginčijamą sovietinio teroro, revoliucijų sukeltą praradimo ir tuštumos  argumentą šoko ir traumos paveiktoje postsovietinio žmogaus sąmonėje. Būtent vienas iš tokių kūrinių, fiksuojančių šias patirtis, yra Viktoro Pelevino romanas „Čiapajevas ir Pustota“ (1996).

Romano laikas padalintas į dvi dalis: bolševikų revoliucijos ir postsovietinį laikotarpius. Šie istoriniai laikai žymi sovietinio režimo pradžią ir pabaigą, tačiau pats sovietinis laikotarpis tarsi pranykęs tuštumoje. Čia išryškėja painūs kolektyvinės atminties ir užmaršties klausimai, o iš tos tuštumos ataidi politinio perversmo epochų lydima ir personažus persmelkusi amnezinė dezorientacija.

Visas kūrinys it apniukusios dienos dangus, nutapytas sapno ir realybės pustoniais, kuriuose pagrindinis veikėjas Piotras Pustota (rus. k. пустота – tuštuma) blaškosi tarp kelių asmenybių, laikų ir tikrovių: tai atsibunda 1919 metais kaip komisaro Čiapajevo vadovaujamo legiono kareivis, tai kaip 1991 metų Maskvos psichiatrinės ligoninės pacientas, besidalijantis palata ir kolektyviniais terapiniais seansais, kurių tikslas – visiškas katarsis (jį pasiekus pasveikstama).

Per filosofinius ir budistinius svarstymus, primenančius kartkartėmis Platono dialoginį kalbėjimą, kvestionuojama laisvė, identitetas, tapatybė. Istorijai pradėjus kartotis, Pustota šoka į tuštumą ir tampa tuo, kas iš tikrųjų yra. 

„Bet mumyse tebedega troškimai, tenai vis lekia traukiniai užkimę ir plakas sąmonės drugelis – nuo niekur iki niekur drugio kelias.” (p. 275)

Akiniai nuo saulės, maskuojantys fizinio artumo nepakantumą, natūralus drovumas – kelios skiriamosios ypatybės, pažyminčios rašytojo polinkį į indiferentiškumą: jis atsisako būti fotografuojamas ar kalbinamas, jo įgeidis – likti vienam ir nepastebėtam, atsiduoti rašymui, kuris galimas tik tuomet, kai žmonių atmintis jį nunešus užmarštin – toks šiuolaikinio postmodernistinės kartos atstovo, įgijusio inžinieriaus profesiją, bet visgi pasirinkusio rašytojo kelią Viktoro Pelevino paveikslas. Autorius kūriniuose ar interviu dažnai cituoja ir kaip imponuojančius užsienio autorius mini Franz‘ą Kafk‘ą, Hermann‘ą Hess‘ę, Robert’ą M. Pirsig’ą bei William‘ą S. Burroughs’ą, iš rusų rašytojų – Nikolajų Gogolį, Maksimą Gorkį, Michailą Bulgakovą. Autoriaus kelionių troškimas ir siekis neužsibūti vienoje vietoje priešpastatomas kuriamam literatūriniam pasauliui, kuriame pagrindine inspiracija tampa ir vaidmuo suteikiamas Rusijai ir jos istorijai. 

1997 m. knyga nominuota Rusijos Bukerio premijai, vis dėlto ji buvo pašalinta iš trumpojo sąrašo, remiantis komisijos pirmininko Igorio Šaitanovo argumentacija, jog kūrinys veikia kaip kultūrinis virusas, naikinantis kultūrinę atmintį. Turbūt todėl Pelevinas atsiribojo nuo Rusijos literatūrinio elito, atsisakė dalyvauti vakarėliuose, skaitymuose bei konferencijose. 1997 m. romanas laimėjo Rusijos Strannik apdovanojimą, 2001 m. buvo įtrauktas į trumpąjį Tarptautinės Dublino Literatūros premijos sąrašą. Pats autorius teigia, jog „tai pirmasis romanas, kuriame veiksmas vyksta absoliučiame vakuume“.

Knygą išleido leidykla „Tyto alba“, iš rusų kalbos vertė Rimantas Vanagas. 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website at WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close