Laiko samprata Antikos kultūroje

Teksto autorė: Eglė Eidėnaitė

Redaktorius: Vincentas Klipčius

Mokslinė fantazija – taip apibūdinamas senovės graikų ir romėnų pasaulis XIX a. vokiečių sociologo Norbert‘o Elias‘o. Nepaisant nemažos mitologijos įtakos Antikos filosofijai, šiame quasi mistiniame laikotarpyje formavosi laiko percepcija. Laiko samprata plėtota Antikos filosofų Platono (424/423 – 348/347 m. pr. Kr.), kuris laiką suprato kaip judantį amžinybės vaizdinį, ir Aristotelio (384 – 322 m. pr. Kr.), suvokusio šį kaip kažką, ką galima suskaičiuoti, o vėliau vystyta naujojo pasaulio mąstytojų tokių kaip Immanuelis Kantas, G. W. F. Hegelis, Martinas Heideggeris.

Antikoje galvota, kad laikas egzistuoja žmogaus prote, šis ryšis tarp proto ir laiko sugestyviai teigė mintį, jog laikas randasi žmogaus viduje, per jį stebimas pasaulis. Archajiniame laikotarpyje[1] samprotauti apie pasaulio prigimtį imasi Talis iš Mileto (624 – 546 m. pr. Kr.), aiškindamas, kad dvasia ir materija tarpusavyje susijusios, jis tyrinėjo aplinką (585 m. pr. Kr. numatė Saulės užtemimą), ieškojo dėsnių ne tik joje, tačiau ir savyje, tokiu būdu formavosi natūrfilosofija[2]. Pasaulio dėsnių pažinimą tęsė ir Pitagoras (582 – 496 m. pr. Kr.), tikėjęs, jog gyvenime esti harmonija. Jis, paklaustas, kas yra laikas, rašo senovės graikų biografas ir eseistas Plutarchas (46–120 m.), atsako, kad tai – dangaus siela, kurioje nėra atsitiktinumų, o tik priežastys ir principas to, kas vienija visus būsimus dalykus.

Chronologinė laiko koncepcija buvo susijusi su masiniais kultūrinio gyvenimo reiškiniais t. y.  šventėmis. Senovės graikai kūrė savas šventes: Atėnės garbei skirta Panatėnajos šventė, Eleutrijos – išsilaisvinimui nuo persų paminėti bei Dionisijos – iškilmės, pasibaigdavusios eisena su dainomis, šokiais ir girtavimu. Vienos svarbiausių romėnų švenčių buvo skirtos dievams ir deivėms, taip pat šių vardais pavadinti metų mėnesių pavadinimai, pavyzdžiui, sausio dievu tapo dviveidis Janusas (romėnų pasididžiavimas), viena veido puse žvelgdamas į praeitį, o kita – į ateitį.

Siekiant paaiškinti tikrovę, pirmiausia, per pasaulio stebėjimą, stiprėja lyriškumas, pradedami kurti tekstai įvairiomis formomis, pavyzdžiui, poezija, giesmėmis, dainomis. Tie kūriniai, sukelti vidinių išgyvenimų, yra reakcija ir į išorinį pasaulį, tad lieka glaudžiai susiję su chronologiniu laiku. Per šį poetinį patyrimą laikas tampa sudėtingos ir įvairialypės patirties apmąstymų objektu.

Senovės graikai turėjo du laiką nusakančius žodžius: chronos ir kairos, kurie realizavo kosminės pasaulio tvarkos principus. Chronos reiškė laiką kaip matą ir žymėjo chronologinę laiko trukmę, o kairos išskyrė įvykius, kurie negali nutikti bet kuriuo, bet tik tuo metu. Abi šios sąvokos yra randamos graikų mitologijoje, kaip antai orfikų[3] kosmogoniame mite[4], kuriame amžinas laiko dievas Chronos sukūrė Eterį [5]ir Chaosą[6], padėjęs sidabrinį kiaušinį, iš kurio išsirito dievas Fanas[7], pagimdęs pirmąją dievų kartą ir tapęs kosmoso kūrėju. Mene Chronos vaizduojamas skirtingai. Menas, kaip ir garbinami dievai, nuolat keitėsi, užmezgant ryšius su kitomis kultūromis. Dažniausiai jis vaizduojamas kaip senas žilas ilgabarzdis senukas – išminties ir laiko žymė. Romėnų mozaikoje Chronos kartu su žmona Ananke[8] vaizduojamas besukantis Zodiako ratą šitaip šie juda kosmoso keliu. Chronos galima rasti ir antropomorfiniu pavidalu – tai sparnuota gyvatė su jaučio ir liūto galva, o tarp jų –  dievo veidu. V a. pr. Kr. poezijoje vyravę buliaus ir liūto vaizdiniai perteikė galingo ir nenuilstančio laiko galybę, o juosmenį dalijančios dvi gyvatės uodegos Senovės Graikijoje reiškė amžinybę. Visa tai įrodo, jog Chronos yra persmelktas archajiškos graikų meno dvasios.

Graikų mitologijoje Chronos buvo painiojamas arba sąmoningai siejamas su titanu Kronu dėl šių vardų panašumo. Ši identifikacija sustiprėjo Renesanse, kurio metu iškilo Tėvo Laiko alegorija[9]. Graikų mitologijoje Kronas buvo Urano[10] ir Gajos[11] sūnus, pasak rapsodo[12] Hesiodo (VIII a. pab. – VII a. prad.) epo „Teogonija”, šis iškastravo tėvą ir kartu su seserimi Rėja[13] užėmė valžią, jų valdymas laikytinas Aukso laiku. Kronas, siekdamas išlaikyti valdžią, rijo savo vaikus, tačiau gimus šeštajam vaikui Dzeusui[14], Rėja jį suvyniojo akmenį ir įdavė praryti Kronui. Užaugęs Dzeusas davė Kronui stebuklingo gėrimo ir šis atrijo savo vaikus. Čia iškyla laiko kaip nesustabdamos ir viską savo kelyje griaunančios jėgos idėja.

Vienomis iš svarbiausių apie Antikos laiko sampratą pasakojančių istorijų tapo senovės graikų mituose aprašomi laiko dievai, iš kurių išsiskyrė Chronos (iš jo kildinama visata) ir Kronas(mite atsiskleidžia laiko galia). Be mitų laiko koncepciją formavo to meto mokslininkai filosofai. Laiko svarbą bei reikšmę atskleidė šventės ir menai.


[1] Archajinis laikotarpis – 800 – 500 m. pr. Kr.

[2] Natūrfilosofija – filosofija, spekuliatyviai aiškinanti gamtą kaip vientisą visumą.

[3] Orfikai – orfizmo išpažinėjai, graikų dievo Dioniso garbintojai.

[4] Kosmogoninis mitas – kitaip pasaulio sukūrimo mitas, aiškinantis gyvybės ir visatos atsiradimą.

[5] Eteris – orfikų himnuose – pasaulio siela ir gyvybės šaltinis, Chrono ir Anankės sūnus.

[6] Chaosas – orfikų tradicijoje Chrono ir Anankės sūnus.

[7] Fanas – pagal orfikų tradiciją pirmasis visatos valdovas.

[8] Anankė – orfų mitologijoje, savaime susiformavusi būtybė.

[9] Tėvo laikas – laiko personifikacija, vaizduojanti pagyvenusį barzdotą vyrą su laiko atributais.

[10] Uranas – graikų mitologijoje – dangaus personifikacija.

[11] Gaja – graikų mitologijoje – žemės personifikacija.

[12] Rapsodas – senovės Graikijoje – klajojantis epinės poezijos atlikėjas, kuris per puotas ar šventes rečitatyvu atlikdavo poemų (daugiausiai Homero) ištraukas.

[13] Rėja – Urano ir Gajos duktė, Krono sesuo ir žmona.

[14] Dzeusas – galingiausias Olimpo dievas, Krono ir Rėjos sūnus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website at WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close