Kaip Bertoltas Brechtas transformavo teatrą

Teksto autorius: Nikolajus Elkana Eimutis

Redaktorius: Vincentas Klipčius

Ich singe meine Schweinereien vor allem Volk.[1] – Bertolt Brecht

Leisk melui ateiti į šį pasaulį, leisk net triumfuoti. Tačiau ne per save. Tokį gyvenimo credo siūlė vienas žymiausių XX a. rusų rašytojų, disidentas Aleksandras Solženicynas savo Nobelio premijos kalboje atkreipdamas dėmesį į garbingo žmogaus būtį.

Tačiau asmuo gali meluoti dvejopai: visiškai sąmoningai suvokdamas, jog prieštarauja tiesai, arba transformuodamas melą – pats patikėdamas, jog šis yra tiesa. Dažniausiai teatre iš aktorių tikimąsi būtent pastarosios apgaulės formos: personažas turi įtikinti žiūrovą kančia ir džiaugsmu, ašaromis ir klyksmu. Kuo įtikinamiau realizuojamos emocijos, tuo stebėtojui lengviau pamiršti save patį ir nusikelti į alternatyvų meno pasaulį, kuris nebūtinai atspindės realybę. Tačiau toks laikinas atminties retušavimas, kurio galbūt tikisi žiūrovas, yra melas sau. Tad, iš esmės, užmarštimi paremtas teatras yra negarbingas.

XIX a. pab. gimė vienas iškiliausių vokiečių menininkų, dramaturgas, poetas, teatro režisierius ir kritikas Bertoltas Brechtas, kurio pavardė nūdienoje linksniuojama tarp tokių teatro korifėjų, inovatorių kaip rusų režisierius, teoretikas Konstantinas Stanislavskis, anglų modernistinio teatro praktikas Gordonas Craigas, britų teatro ir kino kūrėjas Peteris Brookas. Gyvenime itin charizmatiškas, mylimas moterų, sudievintas aktorių, kūryboje Brechtas stengėsi pateikti alternatyvą literatūrinei pompastikai bei pradėjusiam įsigalėti Stanislavskio psichologinio realizmo modeliui, skatinusiam aktorius išjausti personažus taip, tarsi scena būtų apribota „ketvirtosios sienos“, t. y. neegzistuotų žiūrovai. Būdamas itin atvira asmenybė, dramaturgas tokio paties atvirumo ieškojo ir teatre. Edinburgo universiteto profesorė, modernizmo istorijos tyrinėtoja Laura Bradley, kalbėdama apie šio kūrėjo aktualumą, akcentuoja, jog vienas didžiausių Brechto indėlių į teatrą – tai menininko dėmesio nukreipimas į žiūrovą. Savo kūrybos ankstyvuoju laikotarpiu dramaturgas išpopuliarino vadinamąjį epinio teatro judėjimą, kurio dalyviai siekė išvystyti kitokį politinį teatrą, atkreipiantį kuo daugiau dėmesio į publiką, skatinantį pažvelgti į realybę be iliuzijų ar išankstinio nusistatymo (kiek tai įmanoma menui). Vienas kertinių brechtiškosios kūrybos bruožų – atsiribojimo efektas (orig. Verfremdungseffekt), įkvėptas vokiečių filosofo idealisto G. W. F. Hėgelio minčių, taip pat vedamas po to paplitusių marksistinių idėjų bei sovietų literatūros teoretiko, rašytojo Viktoro Šklovskio plėtotos nutolimo (orig. остранение) koncepcijos. Anot jos, gerai suprantami, kasdieniai objektai ar sąvokos mene turėtų būti pateikiami taip, kad juos lengvai atpažinti būtų kuo sunkiau. „Menas – tai būdas patirti objekto įmantrumą; pats objektas nėra svarbus“, – rašė Šklovskis savo veikale „Menas kaip technika“ (orig. Искусство как прием). Šią idėją Brechtas vis dėlto šiek tiek praplėtė, pritaikė epiniam teatrui: jam yra svarbus ir meno objektas, tačiau ne pats savaime, o dermėje su įmantria išraiška. Mat dramaturgas tikėjo, jog politiniam teatrui yra svarbus ne vien turinys, bet ir forma: juk epinis teatras žiūrovui pateikia istoriją su konkrečiu tikslu. Kūrėjas atsiribojimo efektą itin aiškiai pritaikė savo pjesėje „Motušė Kuraž ir jos vaikai“: kelios įterptos dainos akcentuoja tematinę problematiką, teksto fragmentiškumas priverčia žiūrovus susimąstyti apie dramaturgo siunčiamą žinutę, dažniausiai spektaklio pastatymuose aktoriai keičia kostiumus tiesiog scenoje, panaudojamas tik vienas medis vaizduojant miško epizodą, žiemos naktis ar vasaros diena išreiškiami paprasčiausiai ryškia balta šviesa. Savo spektakliuose Brechtas vystė atsiribojimo efekto koncepciją ne tik kaip estetinį, šklovskišką įrankį, tačiau ir kaip idėjinį (ir kartu politinį) išraiškos metodą.

Nors visuomet save laikė genijumi, Brechtas itin vertino socialistų proteguotą santykį su kitais žmonėmis – tikėjo komandiniu darbu. Iš 54 išlikusių užrašų knygelių matyti, jog rašytojas dar jaunystėje pasižymėjo kairiosiomis pažiūromis. Šios pažiūros dar labiau sustiprėjo dramaturgui pradėjus bendrauti su politikos filosofu Karlu Korschu, padėjusiu pagrindus vakarietiškajam marksizmui. Kūrėjas gana veidmainiškai disponavo savo politika, tad iš pradžių buvo sunkiai priimtas: komunistinis rytų blokas turėjo susitaikyti su formalistinės, t. y. formą kur kas labiau nei turinį vertinančios, kūrybos metodais, o vakarams itin kliuvo socialistinės potekstės. Vis dėlto būtent ši aistra ir noras pakeisti žmonių požiūrį, parodyti jiems realybę tokią, kokia ji yra, lėmė Brechto fatališką populiarumą. „Opera už tris skatikus“ buvo didžiausio pasisekimo sulaukęs teatrinis reiškinys iki pat 1937 m., o Brechto pjesėse atlikti kūriniai, tokie kaip mirties baladė „Mekis Peilis“ (orig. Die Moritat von Mackie Messer), tapo pasauliniais hitais. Tai įrodo, jog kūrėjui pavyko „atriboti“ žiūrovą nuo pastatymų tik tiek, kiek reikia – nesunaikinant turinio žavesio.

Vis dėlto būtų sunku įvertinti Brechto meną teigiamai Solženicyno garbingos tiesos kriterijaus atžvilgiu. Nūdienos vokiečių žurnalistas, filosofas Frankas Hofmannas, nagrinėdamas Brechtą, pastebi, jog jis yra tipinis pavyzdys kūrėjo, propaguojančio ars oblivionis (meną pamiršti). Dramaturgas, atmesdamas nostalgiją praeičiai, tikėdamas savo žiūrovais, juos ugdydamas ir akcentuodamas ateitį savo veiksmais tarsi pasyviai skatina užmiršti praeitį. Savo poezijoje šią idėją Brechtas išryškina tiesiogiai: rinkiniuose „Namų postilės“ (orig. Hauspostille) bei „Skaitinys miestiečiui“ (orig. Lesebuch für Städtebewohner) poetas ieško alternatyvių strategijų, kaip pakeisti nusistovėjusią miestiečių buitį ir būtį. Anot Brechto, XX a. Europos kultūriniai ir kartų nesutarimai kyla tuomet, kai žmonės persikelia į didelius miestus, tačiau juose nepamiršta savo ankstesnio gyvenimo būdo. Tad kaip galimą sprendimą dramaturgas (kaip ir daugelis prieš jį) siūlo užmarštį, tačiau tuo pat metu skaitytojui pateikia alternatyvą – naujovių ieškantį, smalsų žvilgsnį, sukoncentruotą į ateitį. Rašytojas apeliuoja į mintį, jog pernelyg didelis praeities akcentavimas gali tapti kliūtimi progresui. Ši užmaršties tema Europoje taps itin aktuali pasaulinių karų kontekste, o pačiam dramaturgui – gyvenant egzilyje.

Iš Brechto užrašų taip pat galima padaryti išvadą, kad jis pats nė vieno kūrinio iki galo neužbaigė – net praėjus dešimtmečiams dramaturgas užsirašydavo pastebėjimus, patobulinimus savo senoms eilėms, pjesėms. Toks visą gyvenimą trukęs work in progress[2] galėtų pasirodyti šiek tiek neurotiškas. Tačiau tai galime suprasti kaip dar vieną dialektinio, t. y. žiūrovo vertę pabrėžiančio, teatro aspektą. Bene ryškiausias XX a. amerikiečių kilmės prancūzų menininkas dadaistas Marcelis Duchamp‘as teigė, jog meno kūrinys pabaigiamas žiūrovo. O juk menas yra daugiaprasmis, laikui bėgant jo reikšmės kinta ir tai dažniausiai nepriklauso nuo kūrėjo. Tačiau, jei menininkas sugeba taip pavergti savo auditoriją, jog ši keistųsi pagal jo kūrinius, tuomet žiūrovų sąmoningumas tampa tarsi paties meno dalimi – jis kūrėjo formuojamas kartu su pradiniu kūriniu. Šis fenomenas puikiai atitinka meninio lauko transformaciją, įvykusią XX a. pr., prie kurios itin prisidėjo Bertoltas Brechtas išvystydamas epinį, dialektinį teatrą, atsiribojimo efektą, kurie įvairiomis formomis gajūs ir šiandienos mene. Bene didžiausias šio dramaturgo ir teatro kritiko indėlis į meną – žiūrovo įtraukimas į teatrinį įvykį.


[1] Aš išdainuoju savo kiaulystes prieš visą tautą.

[2] Anglų kalba pažodžiui verčiama kaip vykdomas darbas. Frazė išreiškia reiškinio neparengtumo būseną.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website at WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close