Lispector: „Arti laukinės širdies“

Knygos rekomendacijos autorė – Kamilė Laučytė

1944 m. kritikas Sérgio Milliet atkreipė dėmesį į „keistą ir netgi nemaloniai skambančią pavardę, neabejotiniai slapyvardį“ – Lispector. Pavardė – tikra, tačiau nėra įprasta Pietų Amerikos kraštams. Lispector šeima, bėgdama nuo antisemitizmo Ukrainoje, persikėlė gyventi į Braziliją, kai Chaya, netrukus įgavusi Clarice vardą, buvo kiek daugiau nei vieneri. Clarice Lispector (1920-1977) nuo mažumos buvo kūrybinga, rašyti pradėjo būdama septynerių, bet ir prieš tai kurdavo pasakas. Vėliau rašė žurnalams, laikraščiams, kol galiausiai nugalėjo kuklumą ir išdrįso išleisti savo pirmąjį romaną – „Arti laukinės širdies“ (1942).

Romanas yra apibūdinamas kaip impresionistinis, sapniškas ir intelektualus. Nors jame cituojamas Spinoza, kuris neabejotinai turėjo įtaką rašytojai, viename interviu Lispector mini, kad jos kūryba paliečia žmogų nepriklausomai nuo išsilavinimo, bet nuo jo pajautimo, leidimosi į kontaktą. Skaitytojus labiausiai pakeri pats rašymo stilius, kuris to meto kritikų buvo lygintas  su žinomais pasaulio rašytojais. Tarp jų yra Virginia Woolf, Marcel Proust bei James Joyce, kurio citata iš „Menininko jaunų dienų portreto“ tapo knygos pavadinimu ir epigrafu, nors tuo metu Lispector nebuvo jo skaičiusi. Jos kalba pasirodė netradicinė, egzotiška, nepaisant to, „Arti laukinės širdies“ vadintas geriausiu moters parašytu romanu portugalų kalba. Siužetas gana paprastas – nelinijiniu pasakojimu sužinome apie pagrindinės veikėjos Žoanos vaikystę, komplikuotus vedybinius santykius su Otavijumi. Didžioji dalis teksto yra parašyta sąmonės srauto technika, atskleidžianti Žoanos, kuri yra… arti laukinės širdies, vidinį pasaulį: ji „jautė savyje tobulą gyvūną, pilną prieštarų, egoizmo ir gyvybinių galių.“ Jau vaikystėje kelia klausimus, susijusius su egzistencija: „kai pasidarai laimingas, kas nutinka?“ Nors kiek neįprasta to meto moteriai, ji itin drąsiai svajoja išsiskirti su savo vyru: „paliksiu jį, pakartojo, ir dabar nuo šios minties nusidriekė plonyčiai siūleliai, surišdami ją su šiuo sumanymu. Nuo šiol ta mintis gyvens joje, o siūlai vis storės, kol virs šaknimis.“ Vyras Otavijus taip pat gyvena su panašiomis mintimis, nes „tai, kuo jį žavėjo ir kėlė siaubą Žoana, ir buvo laisvė, kurioje ji gyveno“, be to, turi nėščią meilužę Lidiją.

Lispector niekad nebuvo susitikusi nei su Sérgio Milliet, nei su kitais kritikais, nes ištekėjusi už brazilų diplomato, netrukus po knygos išleidimo paliko šalį dviem dešimtmečiams. Ir vis dėlto ji, nebraziliška brazilė, tapo viena žinomiausių šalies rašytojų. Ji niekad nelaikė savęs profesionalia, nes tam, kad būtum profesionalus rašytojas, turi atsiduoti kūrybai. Ji kurdavo tik tada, kai užsimanydavo, tokiu būdu norėjo išsaugoti savo laisvę.  

Romanas „Arti laukinės širdies“ šiemet buvo išleistas „Baltų lankų“ leidyklos, minint Clarice Lispector šimtąsias gimimo metines. Tad jei mėgstate įdomesnį stilių, kad ir kokį visiems gerai žinomą Škėmą, sukluskite.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website at WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close