Vonnegut: „Skerdykla Nr. 5“

Knygos rekomendacijos autorė – Dovilė Lapinskaitė.

„Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos – kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties – kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti. 

Prie dalykų, kurių Bilis Piligrimas negalėjo pakeisti, priklausė praeitis, dabartis ir ateitis.“

„Skerdykla Nr. 5 arba Vaikų kryžiaus žygis“. Ką protingo galima pasakyti apie vaikų kryžiaus žygį? Apie mirtį, karą, taiką? „Tivit tivit“, kaip paukščiai, drumsiantys tylą? Vienas garsiausių antikarinių romanų pateikia karo absurdą nekeldamas taip visiems priimtinos, suromantizuotos karo idėjos. Tai romanas be didvyrių, herojų, dramatiškų scenų, įspūdingų poelgių, net pagrindinis veikėjas – potrauminių sutrikimų kamuojamas, po laiką šokinėjantis, kaip lapelis blaškomas vėjo čia tarp karo, čia tarp šeimos, čia tarp subombarduoto Dresdeno ar kitos planetos, tėra įrankis, naudojamas sarkastiškai ir su ironija pavaizduoti karo absurdą. Nėra laiko sąvokos. Niekas neieško priežasties, nes romanas remiasi ateivių filosofija, jog viskas pasaulyje tiesiog vyksta ir mes neturime galios keisti. Niekas neužduoda klausimo kodėl?, nes tai – beprasmiška. 

Didžiausią įspūdį kūrinys sukelia tuo, kad per juodo humoro ir ironijos prizmę, karas ir jo padariniai atrodo realiau, arčiau, tikriau. Kitaip nei kada iki šio kūrinio mano skaitytuose romanuose ar žiūrėtuose filmuose. Niekas verkdamas neišlydi dailiai uniformuotų karių, nemojuoja balta nosine, o po visko – niekas nepasitinka su džiaugsmo ašaromis akyse. Visą įsivaizduojamą didvyrišką karą pakeičia žiaurus, kartais vulgarus autoriaus pasakojimas be mus jaudinančių pagražinimų. Absurdas, kuris sukuria vertę kūriniui, kaip ir teigė A. Camus, nėra išvada, tai – išeities taškas ir visko pradžia. Mirtis tėra persikėlimas į kitą lygmenį, pagrindinio veikėjo ištransliuota žinutė aš vėl išgyvenau – beprasmė, nes vilties šiame romane nėra. Yra tik karas. Laikas po karo. Skraidančios lėkštės, pilnos ateivių gyvenimo filosofijos ir švelnus mūsų pasaulio abejingumas. Nieko nepadarysi. 

Kurtas Vonnegutas – amerikiečių rašytojas, satyrininkas, vienas žymiausių XX a. rašytojų. Romanas „Skerdykla Nr. 5“ laikomas rašytojo kūrybos viršūne, išleistas 1969 metais. Jame atsiskleidžia paties autoriaus patirtys Antrajame pasauliniame kare – romane aprašytą Dresdeno bombardavimą autorius išgyveno slėpdamasis skerdykloje. „Skerdykloje Nr. 5“ Kurtas Vonnegutas karo absurdą perteikia naudodamas aštrią satyrą, juodąjį humorą su mokslinės fantastikos elementus. Vos išleistas romanas tapo „The New York Times“ bestseleriu. Po trejų metų pristatyta knygos ekranizacija, kuri pelnė apdovanojimą Kanų filmų festivalyje, gavo fantastinių ir siaubo filmų akademijos prizą bei „Hugo“ prizą už geriausią filmą. 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website with WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close