Kodėl Bulgakovui rankraščiai nedegė

Teksto autorė – Evelina Venckutė

„Meistras ir Margarita“ yra vienas garsiausių rusų literatūros kūrinių. Filosofinis, bet kartu nestokojantis humoro romanas iki šių dienų ekranizuojamas ir incenizuojamas. Per meilės istoriją jame perteikiama tarybinė pasaulėjauta ir jos pasaulis, tačiau kartu jame gausu ir gilių įžvalgų apie amžinąsias tiesas. Romaną pradėjęs 1928 m. Michailas Afanasjevičius Bulgakovas jį vis taisė iki pat savo mirties 1940 m. Būtent šiame kūrinyje gimė kultine tapusi frazė – „rankraščiai nedega“.

Įdomu, kad kūrinys vis keitė pavadinimą („Šėtonas“, „Fantastinis romanas“, „Didysis kancleris“ , „Juodasis magas“ ir kt.). Betaisydamas kūrinį M. Bulgakovas į romano veiksmo sūkurį įtraukė naujus veikėjus – Meistrą ir Margaritą. Jų vardais kūrinys ir buvo pavadintas.

Vis dėlto, įdomiausia kaip kūrinio, kurio motyvus panaudojo ir garsūs menininkai, tokie kaip Mick Jagger (daina „Sympathy for the Devil“) ar Patti Smith (albumas „Banga“) istorija susisiejo ir savaip atsikartojo paties autoriaus gyvenime. Lygiai taip pat kaip ir meistras romane, M. Bulgakovas sudegino savo kūrinį. Jis tai padarė po to, kai Tarybų Sąjungos Vyriausiasis repertuarų komitetas uždraudė teatre pasirodyti jo pjesės „Moljeras“ pastatymui. Vėliau kūrinį jis atkūrė iš atminties. Tai tik įrodo, kad rankraščiai nedega ir kūrybos neįmanoma sunaikinti.

XX a. literatūros šedevru vadinamas tekstas nebūtų išvydęs dienos šviesos, jei ne M. Bulgakovo žmona Jelena, visai kaip Margarita, nebūtų išsaugojusi rankraščio. Ji pažadėjo rašytojui, kad išleis romaną. Našlė pasakojo, kad tuomet, visai prieš mirtį, M. Bulgakovas sušnibždėjo, jog žmonės turi žinoti tai, kas parašyta romane. Praėjus 26-eriems metams po rašytojo mirties cenzūruotas romanas buvo išspausdintas mėnesiniame žurnale „Maskva“.

Iš šios istorijos kyla klausimas, kiek kūrinys yra susijęs su autoriumi. Ar tai du atskiri kūriniai, o gal jie susisaistę nepalaužiamais saitais? Kai autorius parašo rankraštį, kiek jame jo pasilieka, ir kiek pats autorius kūrinio „pasiima“ į savo gyvenimą? Ar šie faktai, kuriuos dabar apžvelgėme, – tik sutapimai, ar iš tikrųjų „Meistras ir Margarita“ istorija iš dalies materializavosi paties jų kūrėjo realiame gyvenime? Ar gali kūrinys keliaudamas iš pasąmonės į sąmonę, pasiekti ir realybę?

Pagrindinis informacijos šaltinis:  J. A. E. Curtis „A Reader’s Companion to Mikhail Bulgakov’s The Master and Margarita“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website with WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close