Rašytojai, kurie piešė (II): Kurt Vonnegut

Teksto autorė – Ieva Marija Sokolovaitė

Kur pasibaigia žodis ir prasideda vaizdas? Kokius tekste nutylėtus niuansus atskleidžia rašytojo ranka kurtos iliustracijos ir ką jos gali papasakoti apie kūrybos procesą bei autoriaus asmenybę?

Iliustracijos romanui „Čempionų pusryčiai“

Glaudus rašytojo ranka sukurtų iliustracijų ryšys su jo literatūra nebūtinai turi reikšti papildomų išraiškos priemonių paiešką išsikvėpus žodinei formai. Panirti į kitą meninio veiksmo procedūrą gali būti tiesiog smagu, tiesiog kitaip, lengviau – kaip amerikiečių fantasto ir satyriko Kurto Vonneguto (1922-2007) atveju. Be išleistų 14 romanų, 3 apsakymų rinkinių, pjesių ir negrožinės literatūros kūrinių, Vonnegutas taip pat visą gyvenimą buvo įsitraukęs į įvairią su rašymu nesusijusią meninę veiklą – kūrė ir dekoravo baldus, tapė, piešė, eksperimentavo su teatru. Jo sukurti grafikos darbai meistriškai papildo chaotišką, iš realizmo ir abstrakcijos, fantazijų ir kasdienybės, sentimento ir ironijos susidedantį meninį pasaulį. Egzistencijos paribiai (rašytojui dar jaunam teko išgyventi ne vieną tiek asmeninį, tiek visuomenės vyksmų sukeltą sukrėtimą – motinos savižudybę, karo belaisvio likimą Dresdeno bombardavimo metu 1945-aisiais, sesers mirtį nuo vėžio, praėjus vos keletui valandų nuo svainio žūties traukinio avarijoje) K. Vonneguto prozoje skleidžiasi ne per atvirą groteską ir agresyvų kafkišką iracionalumą, bet per tragikomiškus sutapimus, atsitiktinumą, priežastingumo ir įprastinės logikos, kuri vis vien negali paaiškinti gyvenime vykstančio absurdo, neigimą, pastiprintą juodu humoru ir (savi)ironija. Menininkas yra prisipažinęs, jog rašymas vargina, rašyti romanus yra košmariškai sunku, o piešimas tuo tarpu atpalaiduoja ir suteikia tikro malonumo. Užbaigtumas ir kūrybinis tobulumas niekada nebuvo K. Vonneguto kaip dailininko tikslas – piešiniai, autoriaus žodžiais tariant, tiesiog leido „auginti sielą“. Priešingai nei rašytojui, kuriam emocinis atlygis už sunkų darbą tenka tik padėjus užbaigtą rankraštį leidėjui ant stalo, dailininko pats kūrybos aktas Vonnegutui atrodė savaime tikslingas ir malonus. Ir nors nuo iracionalumo, absurdiško komizmo ir postmodernaus atotrūkio tarp subjekto ir jo jausenos perteikimo rašytojas nenutolo ir piešdamas, vizualinė kūryba leido mąstyti vaizdais ir taip išsilaisvinti nuo kategorizuotos, racionalios minčių raiškos.

Ištrauka iš romano „Čempionų pusryčiai“ (originalo kalba)

Kitaip nei drovaus ir kompleksų graužiamo Kafkos, Vonneguto piešiniai atsidūrė jo knygose ir nustebino publiką ne tik tuomet dar visai novatorišku, o ir dabar retai pasitaikančiu saviiliustracijos reiškiniu, bet ir vaikišku, kone primityviu piešinių stiliumi. Kurto Vonneguto kaip grafiko karjera prasidėjo iliustracijomis romanams „Skerdykla Nr. 5“ ir „Čempionų pusryčiai“. Pastarojoje knygoje atsidūrė daugiau kaip šimtas schematiškų, kukliu juodu kontūru nubraižytų, gluminančiai paprastų, bet su tekstu suaustų tuo pačiu ironijos siūlu miniatiūrų, vaizduojančių kasdieniškus objektus – automobilį, vištienos kulšeles, švirkštą, antkapį, saulės akinius. Kai kuriuos skaitytojus šokiravo tai, kad tarp paveikslėlių buvo ir vaizduojančių analinę angą ar moters lytinius organus, tačiau vis dėlto iliustracijos puikiai įsikomponavo į romanų atmosferą, buvo priimtos kaip neatskiriama jų dalis ir užtikrino kūrinių originalumą. Be dekoratyvumo funkcijos ir pakartotinai pabrėžiamos ironijos, iliustracijų paprastumas padėjo kurti ir iš pirmo žvilgsnio nerūpestingą, bet kartu ir cinišką poziciją, kuria rašytojas savo prozoje dekonstruoja ir demistifikuoja amerikietiškąją visuomenę, visų pirma atkreipdamas dėmesį į vizualiosios kultūros banalėjimą. „Čempionų pusryčių“ naratyvas konstruojamas kaip naivus, bet kone mediciniškai tikslus gyvenimo stebėjimas – tarsi kokio iš kitos planetos atklydusio smalsuolio akimis į pasaulį žvelgiama kaip į išmirusią planetą, jos komponentai skaidomi dalimis, elementarizuojami ir pateikiami skaitytojo apžiūrai, o iliustracijos schematiškai reprezentuoja tokius pasakotojo stebėjimus[1]. Minimalizmas, formos primityvumas Kurto Vonneguto eskizų atveju padeda atsikratyti visko, kas galėtų trukdyti po įpročių ir visuomenės normų dekoracijomis įžvelgti nuogą absurdą, priartina prie pačios juokingai elementarios objektų esmės. Taip pat, romane, į kurį galima žvelgti kaip į paties Vonneguto autobiografinę parodiją (knygos herojus – nihilistiškas mokslinės fantastikos rašytojas), esančios autoriaus ranka sukurtos iliustracijos kelia minčių ir apie tokio personažo paslėptąją pusę bei kūrėjo asmenybės interdiscipliniškumą.

Iliustracija romanui „Katės lopšys“

Pirmosios romanuose pasirodžiusios iliustracijos kartu atkreipė visuomenės dėmesį ir į Kurto Vonneguto vizualiąją kūrybą apskritai, kuri anaiptol neapsiribojo vien schematizuotais piešiniais, papildančiais tekstą. Rašytojas tapė Keipo kyšulio Masačusetse marinistinius peizažus, flomasteriais raitė abstrakčius portretus ant panaudotų rankraščių lapų, o 1980-aisiais apie trisdešimt formalesnių, didesnio formato darbų buvo eksponuoti personalinėje parodoje Niujorke. Vonneguto grafika linijos ir formos švarumu, vaizdo geometrizavimu, negatyvios erdvės išryškinimu ir išraiškos paprastumu atliepia tokių moderniosios dailės meistrų kaip Paul‘io Klee ar Georges‘o Braque estetiką, o šmaikštumo bei satyros elementas jungia vizualiąją meninę raišką su su to paties autoriaus kuriama literatūra[2].

Iliustracijos autobiografiniam romanui „Žmogus be tėvynės“

Įdomu tai, kad pačią grožinės literatūros kūrinio konstrukciją Kurtas Vonnegutas taip pat suvokė kaip grafinę, vizualiai išreiškiamą struktūrą. Autobiografiniame rinkinyje „Verbų sekmadienis“ (orig. Palm Sunday) rašytojas klausia savęs, koks yra svarbiausias jo kaip kūrėjo indėlis į kultūrą, ir atsakydamas nemini nė vienos iš populiarių ir pripažintų savo knygų, tokių kaip „Čempionų pusryčiai“, „Skerdykla Nr. 5“, „Katės lopšys“, „Titano sirenos“ ar kitos, – paradoksalu, tačiau svariausiu savo nuopelnu kultūrai K. Vonnegutas laiko antropologijos studijų Čikagos universitete metu parengtą magistro darbą, kuris komisijos buvo atmestas, autoriaus įsitikinimu, dėl to, kad atrodė pernelyg paprastas ir tuo paprastumu net juokingas. Iš tiesų šio darbo, kuriame Vonnegutas išvystė grožinio kūrinio siužetą vizualiai paaiškinančių diagramų teoriją, pagrindinė idėja neįtikėtinai elementari ir minimalistiškai grakšti: rašytojas teigė, kad „istorijos turi formas, kurias galima nubrėžti ant milimetrinio popieriaus“, o „tam tikrai visuomenei būdingų istorijų formos yra tiek pat įdomios kiek ir jos puodynių ar iečių antgalių formos“. Nepavykus apginti magistro darbo, K. Vonnegutas šią idėją vis dėlto išdėstė šmaikščioje paskaitoje, kurios metu lentoje nubraižė ir pristatė pagrindinių savo išskirtų siužeto tipų diagramas (dalį paskaitos galima peržiūrėti čia). Paskaitos kalbą rašytojas vėliau publikavo memuarų knygoje „Žmogus be tėvynės“, kurioje šalia teksto atsidūrė ir minėtos literatūros siužetų schemos – taip tiksliai, taupiai ir paprastai išreiškiančios grožinio kūrinio mechanizmą per vizualinę prizmę, kad pats autorius juokais net yra sakęs, jog tokį algoritmą iš esmės turėtų priimti ir kompiuteris. Visos diagramos braižomos įprastoje dvimatėje erdvėje, vertikaliajai ašiai priskiriama herojaus likimo – nuo prasto iki puikaus – skalė, o horizontalioji ašis žymi istorijos laiko plotmę. Tokioje koordinačių sistemoje, pasak Kurto Vonneguto teorijos, priklausomai nuo to, kokioje personažo emocinės būsenos skalės vietoje istorija prasideda, vystosi ir užsibaigia, galima kreivėmis bei laužtėmis pavaizduoti labai įvairių tipų literatūros kūrinių siužetinį pamatą – nuo elementarios žmogaus, patekusio į bėdą ir iš jos išsikapsčiusio, istorijos iki Pelenės pasakos ar – kitas kraštutinumas – kafkiško siužeto, kurį, taikydamasis tiek į paties Kafkos biografiją, tiek į jo kūrinius, Vonnegutas ironizuoja kaip prasidedantį emocinės būsenos skalės apačioje ir istorijai vystantis linkstantį tik dar žemiau. Savita schema paskirta ir Hamleto istorijai – joje iš viso nėra siužeto kreivės, tiksliau, ji sutampa su laiko ašimi, nes pjesės įvykiai herojaus likimo galų gale nepakeičia nei į gerąją, nei į blogąją pusę, tik atskleidžiama tiesa, tačiau ir jos, Vonneguto manymu, jau visai pakanka išteisinti Šekspyro menui. Kaip ir piešiniais, iliustruojančiais romanus, grafinėmis teksto sandaros diagramomis Vonnegutas dar kartą įrodo, kad nei verbalinė, nei vizualinė kūryba nėra apibrėžta diskrečia ir nekintama išraiškos forma, o iš medijų suliejimo gimsta įdomūs meniniai sprendimai ir netikėtu kampu atsiveria įžvalgos apie fikcinių pasaulių funkcionavimą.

Kurt Vonnegut, Jr. (metai neaiškūs)
Kurt Vonnegut, Jr. (1985)

Tam tikra prasme rašytojo-dailininko multidisciplininė pozicija yra tarsi užkeikta, kadangi literatų kuriami tekstus papildantys grafikos darbai ne visada susilaukia pripažinimo kaip savarankiška kūrybinė produkcija, o dar rečiau yra nagrinėjami atsietai nuo prozos kūrinių. Tačiau bet kokiu atveju saviiliustracijos fenomenas suteikia unikalią galimybę žvilgtelėti į kitapus raidžių, žodžių bei sakinių likusią rašytojo asmenybę ir nusipelno atidaus skaitytojo ir kritiko dėmesio. Bet kokios formos menas visų pirma yra ritualas, o kuo daugiau pojūčių apima ritualas, tuo jis paveikesnis tiek kuriančiojo, tiek kūrybą priimančiojo atžvilgiu.

Kurt Vonnegut, Jr. „Autoportretas“ (1993). National Portrait Gallery, Washington, USA.

[4] Schreiner B., 2017. Vonnegut‘s composite work: the importance of illustration in Breakfast of champions. College of Arts & Sciences Senior Honors Theses. Paper 142.

[5] Reed P., 1998. Kurt Vonnegut‘s Fantastic Faces. Journal of the Fantastic in the Arts, 10(1): 77-87.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website with WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close