Muzikos psichosomatika

Recenzijos autorė: Agnė Zėringytė

Jau turbūt ne kartą minėta, jog VU Rašytojų klubas neapsiriboja vien literatūra, ir teks dar ne kartą tą pakartoti. Klubas neapsibrėžia ribų ir nestato savęs į rėmus, o atvirkščiai – ieško naujų plotmių tyrinėjimui. Tai patvirtina ir spalio 29 dieną, antradienį, vykusi vieša paskaita apie muzikos galią ir poveikį žmogui. Šįkart, pirmą kartą viešame eteryje pasirodė ne VU Rašytojų klubo vadovas Vincentas Klipčius. Paskaitos lektorius – Tadas Alčauskas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentas.

Nors buvo pasirinkta visiškai kitokia paskaitos tematika, nei iki šiol VU Rašytojų klubo rengtų paskaitų, publika nesumažėjo. Tiksliau, susidomėjusiųjų buvo daugiau nei per pirmąją šiais metais, pasisekimo susilaukusią paskaitą apie psichodelinę literatūrą. Nors pasirinkta didelė auditorija VU Matematikos ir informatikos fakultete, susirinkusiųjų skaičius viršijo du šimtus, kai kam teko sėstis ant žemės. Nėra itin patogu, tačiau sunkumų tai nesukėlė ir žmonių neatbaidė. Vieni sutūpė ant laiptų, kiti prisiglaudė fortepijono pašonėje, treti nusėdo palanges. Prieš paskaitą šiek tiek spyriojosi ir technika, tačiau su techninėmis problemomis
susitvarkyta, o paskaitos metu – jų išvengta.

Ironiška, tačiau paskaita apie muziką prasidėjo su daina, mat, prieš kelias dienas buvo lektoriaus gimimo diena. Nors, atrodo, visa paskaita virto nesibaigiančiu, pusantros valandos trunkančiu performansu su muzikiniais intarpais. Lektorius tryško charizma, apie dėstomą dalyką kalbėjo su užsidegimu, vaikščiodamas iš vienos auditorijos pusės į kitą. Po paskaitos teko girdėti atsiliepimų, jog trūko tik kelių aktorių ir visa tai taptų puikiu teatro spektakliu. Sudėtingi terminai perteikti linksmais vaizdiniais pavyzdžiais arba pačiam lektoriui prisėdus prie fortepijono. Komunikacija su publika – organiška, klausantieji nebuvo atskirti, reikalauta reakcijos, atsakymų. Tylos momentus vainikuodavo kūdikio gugenimas ar krykštavimas.

Tačiau ar tai nevirto pop šou? Mano nuomone, ne, akademiškumas buvo išlaikytas, aiškintos temos buvo rimtos ir moksliškos. Kaip susiję kompozitorius ir jo širdies ritmas, kūrinių atžvilgiu? Kodėl toks svarbus garso takelis siaubo filmuose ir kuo jis išskirtinis? Ką girdi žmogus, kuriam diagnozuota šizofrenija? Kuo kantri muzika išskirtinė ir kaip ji veikia klausančiuosius? Kodėl šiuolaikinė muzika objektyviai neatskiriama pagal dermę? Tai tik keli klausimai, į kuriuos paskaitos metu buvo atsakyta. Paliesta ir šiek tiek muzikos istorijos, žmonijos istorija, net fonologija. Žinoma, visa tematika nagrinėta medicininiu pagrindu.

Ši paskaita svyravo tarp kraštutinumų: nuo kvatojimosi iki jautrių fortepijono garsų, kai širdis pradeda plakti greičiau, nuo keistų, įdomių faktų (pavyzdžiui: žmonės, klausantys kantri muzikos, turi polinkį į savižudybę) iki aiškinimo, kaip veikia žmogaus smegenys ir jo nervų sistema, nuo dvidešimt pirmojo amžiaus diferenciaciją praradusios muzikos iki pirmųjų urvinio žmogaus veblenimų „ma – ma“. Reikėjo tik pasiduoti vedamam informacijos srautu ir būti lengvai užliūliuojamam švelniems, jautriems muzikos garsams.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website with WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close